MANIFESTAS

Draugijos "Už Istorinę Tiesą"
MANIFESTAS

"Tiesa - sielos vaistai. Visos blogybės kyla iš melo ir baimės. Baimės sakyti tiesą". (Vytautas Petkevičius)
***

Neformali visuomeninė Draugija "Už Istorinę Tiesą" vienija besidominčius praeities įvykiais,  neabejingus mūsų krašto istorijai bei susirūpinusius dėl paplitusios antiistorinės demagogijos ir mitologijos žmones - socialinių mokslų atstovus, įvairių sričių specialistus, visuomeninių, politinių, pilietinių organizacijų narius, pavienius aktyvistus - bendrai veiklai, ieškant, ginant ir atstatant istorinę tiesą.

Kaip žinoma, istorija susideda iš faktų. Deja, šiandien ji susideda dar ir iš prasimanymų. Istorija, kaip ji šiandien pateikiama visuomenei, tai dažniausiai praeities kovų istorija aprašyta iš "nugalėtojų" pozicijų. Istoriškumas ir objektyvumas - du pagrindiniai istorijos mokslo metodologiniai ramsčiai, šiandien patys jau beveik tapo istorija. Istorinė tiesa - retas svečias dabartinėje istorinėje sąmonėje ir istorinėse publikacijose.

Mūsų politizuotais laikais "istorinė tiesa" dažniausiai gimsta ne profesionalų bei atsakingų ir kvalifikuotų istorikų tyrimuose, o politikų, žurnalistų ir propagandistų rašiniose bei išvedžiojimuose. Jų interpretacijas nulemia arba politinė konjuktūra arba dirbtinai suformuota visuomeninė nuomonė. Internetinės informacijos gausa, taip vadinamas "nuomonių pliuralizmas", geopolitinė bei ideologinė kova ženkliai paaštrina "istorijos privatizavimo" problemą, sudaro sąlygas įvairioms manipuliacijos ir spekuliacijoms.

Kaip sakoma, kas valdo praeitį, tas valdo ir ateitį. Šiose "valdymo" batalijose istorinė tiesa tiesiog dingsta. Kai istorinės tiesos kriterijumi tampa lojalumas valstybei, rasei, tautai ar konkrečiai asmenybei - tai visada sudaro palankią dirvą arba nesąmoningiems istorijos iškraipymams, arba jos sąmoningiems falsifikavimams.

Istorinė tiesa iškraipoma 3 pagrindiniais būdais: 1) "nepatogių" faktų nutylėjimu; 2) ideologiškai naudingu pateikiamų faktų proporcijų perskirstymu; 3) ištraukų iš istorinio konteksto atskirų faktų subjektyvia interpretacija.

Istorijos falsifikavimas - tai melagingas istorinių įvykių pateikimas vardan iš anksto nustatytos (gal net ir kilnios) idėjos. Falsifikavimo metodai gana įvairūs: tiesioginis faktų ir dokumentų klastojimas, neatitinkančių istorinės tikrovės tarp faktinių ryšių ir santykių sukonstravimas, vienpusiškas faktologinių akcentų sudėliojimas ir panašiai.

Istorinei tiesai nustatyti neretai trukdo ir teisiniai barjerai. Lietuvoje tai pirmiausia 1702 Lietuvos BK straipsnis, kuris kriminalizuoja diskusijas istorinėmis temomis. Draugija "Už Istorinę Tiesą" sieks šio straipsnio panaikinimo.

Draugijos "Už Istorinę Tiesą" pagrindiniai tikslai:

* Kova su istorijos iškraipymais ir falsifikacijomis, nepaisant jų autorių ir tikslų.

* Įvairių istorinių tyrinėjimų laisvės suvaržymų viešinimas ir kritika.

* Objektyvių istorinių žinių bei atsakingų istorikų - mokslininkų tyrinėjimų rezultatų populiarinimas ir platinimas.

* Visuomeninių bei asmeninių iniciatyvų nukreiptų į šeimos, valstybės bei pasaulio istorijos studijavimą skatinimas.

* Pagrindinio dėmesio sukoncentravimas į Antrojo Pasaulinio karo ir Lietuvos XX a. istoriją.

* Įvairių švietėjiškų resursų bei programų istorijos temomis sukūrimas bei palaikymas.

* Mokslinių konferencijų bei "apvalių stalų" diskusijų organizavimas bei jų rezultatų prezentavimas.

* Bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis bei giminingais kitų šalių susivienijimais organizuojant vietinius, respublikinius bei tarptautinius istorinės atminties renginius.

* Istorinių paminklų, laidojimo ir atmintinų vietų, liaudies švenčių bei folkloro tradicijų išsaugojimas, priežiūra ir palaikymas.

* Leidybinė, informacinė ir švietėjiška veikla.

Savo tikslų įgyvendinimo Draugija "Už Istorinę Tiesą" sieks kruopščiai laikydamasi visuotinai pripažintų istorijos mokslo metodų, tarp kurių svarbiausi yra: lyginamasis įvairių faktų ir tekstų sugretinimas, loginė istorinės informacijos šaltinio analizė, sisteminis ir visapusiškas požiūris į istorinius įvykius.

Draugijos "Už Istorinę Tiesą" principas:  'Audiatur et altera pars !' (Te būnie išklausyta ir kita pusė !).